- atšveisti
- atšveĩsti, -čia (àtšveičia), àtšveitė Š
1. tr. Š, KŽ trinant kuo išvalyti, nuvalyti, nublizginti: Keptuvę àtšveičiau, kaip nauja pasidarė Jrb. Prisvilė [puodas], neàtšveičiu Pv. Pritukusios [grindys], sunkiai atšveĩsi Krš. | refl. tr., intr. Š. ║ refl. tr. pakankamai šveisti, trinant valyti, prisišveisti: Jau atsìšveičiau, atsišiūravau tų grindų Jrb.
2. tr. prk. pramokyti, pralavinti: Tie inžinieriukai àtšveitė anus, akes atkrapštė Krš. Ypač mergeles reik kelti – mokyti, jos puikiausiai gali mūsų giminę atšveisti S.Čiurl.
3. tr. šnek. smarkiai primušti: Kad neduosi, atšveĩs Str. Atšveĩtę būt ir išeję Vrn.
4. tr. šnek. gerokai atpjauti, atriekti: Atšveĩsk i mun duonos su savo peiliu Up. Paršas da tebgaruo[ja], jau keturius kilogramus lašinių i àtšveitė Lkv. Atšveĩsk i mun gerą riekę Kl. Àtšveitė mun duonos puskepalį KlvrŽ.
5. intr. Pc šnek. greitai ateiti, atbėgti, atlėkti: Atšveitantì boba vaiku nešina Šts. Vagi nabagė iš Žilių karvę pamelžus atšveĩčia Slm. Ka jau tos mašinos važiuoja, pasto[vi] an dirvų, tai jau tada àtšveičia Sk.
6. intr. šnek. sočiai privalgyti už praeitą laiką: Tai àtšveitė ir už vakarykščią? Paį. ║ susilyginti valgant, tiek pat suvalgyti, sušveisti: Atàšveičiau až tris Mlt. ║ refl. tr., intr. Š iki nebenorint valgyti, atsivalgyti: Bulvių ir pieno atsìšveičiau kaime Jrb. Atsišveĩsk, kol namie, o paskui pabadausi Jrb.
7. tr. šnek. šiaip ką labai greitai padaryti, atlikti: Paėmė kaipmat ir àtšveitė: kas gi teip kalba poterius?! Paį.
◊ káilį (šónus) atšveĩsti primušti: Jam káilį atàšveitė Jonas diržu Ds. Gerai àtšveičiau jam šónus, kad net pargriuvo Žž.\ šveisti; antšveisti; apšveisti; atšveisti; įšveisti; iššveisti; nušveisti; pašveisti; paršveisti; peršveisti; prašveisti; prišveisti; sušveisti; užšveisti
Dictionary of the Lithuanian Language.